Rodyk draugams

Rodyk draugams

Rodyk draugams

Po Sveikatą išsunkiančiu darbu, pagaliau užssidirbusi “babkių” ir sąžiningai “atsimokiusi” vairavimo kursuose (jei šį procesą iš vis galima pavadinti

“mokymusi”), mano žmonos draugė Liubaška įsigijo naują “Fiat Punto”. Šį reikalą “aplaistėm”, žibintus ir stiklą “nuplovėm”, padangas paspardėm, signalą paspaudinėjom.

Griausmas trenkė po savaitės, kai, važiuojant iš darbo ir suskambėjus “mobiliakui”, jis visas net išsipūtė nuo Liubos verksmų ir baisios žinios:

mašina sudaužyta. Tarp kitko, anot Liubaškos - “suvaryta nepataisomai”. Kai paklausiau, kas gi vis dėl to atsitiko konkrečiai, Liubaška mane “užmušė” savo išsireiškimu, kad net “dugno apsauga” nutrūko. Ne, aš ir jau ne vienus metus nervingai rūkau, kai visokie pseudo meistrai autoservise landžioja po mano “kregždutę”, tačiau turiu pripažint, niekada nesu girdėjęs apie tokią nežinomą detalę, kaip “dugno apsauga”. Tačiau veidu kristi į purvą ir pasirodyti prieš Liubašką paskutiniu profanu (kas liečia autodetales) , aš negalėjau niekaip! Smalsumas nugalėjo nuovargį ir aš pažadėjau Liubaškai, jog tuoj pat atvažiuosiu “įvertint nuostolį”.

Važiuodamas pro Liubaškos namą, atkreipiau dėmesį, jog jos “sagutė” (tokiu meiliu žodeliu žmonos draugė pakrikštijo savo “ratus”), atrodo dar geriau, nei prieš savaitę. Tačiau tai buvo ne vienintelis siurprizas, laukęs manęs šį vakarą… Dar kartą patvirtinusi, kad jos pamesta detalė iš tikrųjų vadinasi, būtent, “dugno apsauga”, apsižliumbusi blondinė atvėrė bagažinę ir man, labai jau suintriguotam, buvo suteikta teisė pasigrožėti ramiai Liubuškos mašinoje besiilsinčiu KANALIZACIJOS DANGČIU! Į mano nedrasų klausymą, kaipgi vis dėl to atsitiko tokia nelaimė, verkianti mergina papasakojo: “Varau aš, varau, reiškia. Staiga “buch” ! Tikriausia ant kažko užvažiavau. Aš - ant stabdžių. Išlipu, o šalia guli ji, dugno apsauga. Kažkokie vyrai šalia sustojo. Aš jiems pasiguodžiau, o jie pasakė, kad ši detalė yra pati svarbiausia ir be jos važinėti labai pavojinga. Padėjo detalę pakrauti į bagažinę ir patarė iškart važiuot į autoservisą (pirma juosta, įsijungus avarinį, ne didesniu, nei 40 km/h greičiu).”

Visą jos tiradą laikas nuo laiko sudrumsdavo mano pastangos sulaikyti laukinį juoką. Tačiau tai dar ne viskas. Visas tepaluotas autoserviso

meistras, išklausęs gailią Liubaškos istoriją, pasakė, kad anie vyrai ant kelio absoliučiai teisūs, nes iš tikrųjų - nėra svarbesnės detalės, nei

dugno apsauga. Tačiau šiuo metu jis suremontuoti mašinos negalys, nes servise neturi … klausykit atidžiai: “Kairiakrypčių varžtų

!!416/53″455674/546388/Bis” (lapelį su varžtų numeriu geraširdis meistras Liubuškai padovanojo, kad ji, vargšelė neužmirštų). Auto detalių

parduotuvės, į kurią iškart nuvyko Liubuška, pardavėjas iš pradžių trupuputį “apšalo”, bet po to nusiramino ir rimtai pareiškė, kad TOKIUS

varžtus galima gauti tik užsisakius iš anksto, po trijų mėnesių, bet ir tai nėra jokios garantijos, kad jie bus pristatyti. Per tą laiką automobilį

eksploatuoti griežtai draudžiama…

VISKAS! ! ! Toliau nieko neatsimenu, nes tuo momentu man “nušoko stogas”. Žvengiau taip, kad vos žarnos nesusisuko. Už tokį savo elgesį, po to jau, kai papasakojau savo žmonai, buvau pavadintas “idiotu”. Matyt, tik iš moteriško solidarumo…

Rodyk draugams

Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:

- Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti

kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.

Pardavėjas:

- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?

Vaikinas:

- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors…

Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo

kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam

čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai…

Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:

- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.

Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.

Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota?

Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?

- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?

Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.

Vaikinas:

- Ir kainą minusuokit.

- Minusuosiu, minusuosiu - pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą

dėžutę.

- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam

jai tas visas muilo gabalas?

Pardavėjas:

- Gerai, prašau, - perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.

Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia

sunki… Jis atidaro dėžutę, o ten - pusė gabaliuko muilo ir 10

prezervatyvų!

- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai

neprašiau?!

Pardavėjas:

- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi

daugintis…

Rodyk draugams

Rodyk draugams

Jei gyvenime viskas butu atvirksciai: Pačioje pradžioje keli puikiai apsirengę vyrukai atneša tave patogioje medinėje dėžėje ir tu iš karto atsiduri ištaigingoje puotoje - daug gėlių, maisto, gėrimų…Gyveni sau ramiai seneliu mažame namelyje, gauni pensija ir po truputėlį jaunėji. Vėliau pradedi dirbti, padirbėjęs 40 metelių pradedi pažinti gyvenimo privalumus - geri vis daugiau alkoholio, vis dažniau vaikštai po įvairius vakarėlius, vis dažniau skaldai meilę, ir po to tu įstoji į Universitetą. Vėliau tu eini į mokyklą, tau keliami vis mažesni reikalavimai, pas tave vis daugiau ir daugiau laiko skirto žaidimams, tu daraisi vis mažesnis ir mažesnis, kol galų gale patenki į…chm, kur plaukioji sau 9 mėnesius, įsiklausydamas į raminantį širdies ritmą, kol vieną dieną TAUKŠT ir tavo gyvenimas baigiasi beprotišku orgazmu…

Rodyk draugams

Nuostabus rugpjūčio vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.

Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į:

- Aaaa… uuu… ggg…

Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus sustiprintas šuns šūdo smarve.
Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į gatvę. Buvo sekmadienis.
Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau, kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas“ akimirksniu.

O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt… Todėl buvo nuspręsta pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių kelio.

Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta… Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode to padaryti, praktiškai, neįmanoma.

Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio Skaitykite toliau… »

Rodyk draugams

Pagaliau baigėsi rinkimai. Pašto dėžutės galės laisviau atsikvėpti, pastarąsias dvi savaites kaupiau makulatūrą, kurią gavau paštu, pasvėriau, rezultatas – 1447 g. Kaip manote realu būtų viską perskaityti?

Vieno kandidato pasisakymas man labai įstrigo: pilnas bakas benzino tik 1 Lt! Pagalvojau nieko sau… Nuo kada savivaldybės atstovai gali reguliuoti naftos kainas ir akcizo mokesčius? Čia toks vienas iš sotesnių pažadų. Na, kito kandidato siūlymas sumažinti šildymo kainą 20 proc. vilties kažkiek teikia. Bet visi prieš rinkimus mėgsta svaidytis pažadais. Jų pažadas būtų kažko vertas, jei jis skambėtų taip: Sumažinsime šilumos kainą iki 2012 metų, o jei ne, kiekvienam vilniečiui iš partijos sąskaitos pervesime po 50 Lt.

Ir apskritai kai kuriuos rinkiminius pažadus galima traktuoti kaip įstatymo pažeidimą remiantis LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMAS 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-187 Vilnius. 5 straipsnis. Klaidinanti reklama.

Vienos partijos reklaminėje medžiagoje nemačiau nei vieno pažado ir tai šis tas naujo. Jų šūkis „Už Lietuvą be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Į pažadą nepanašu, bet kai kurioms žmonių grupėms tai gali būti įžeidimas.

Kadangi dirbu reklamos įmonėje turiu galimybę stebėti reklamos kampanijas šiek tiek iš arčiau. Sumų atskleisti negaliu, bet galiu pasakyti, kad kiek kandidatai pinigų skyrė reklamai, jie tikrai tiek neuždirbs per savo kadenciją. Suprantu, kad tos lėšos yra rėmėjų. O kas tie rėmėjai? Dauguma – stambiosios įmonės. Taigi kandidatas negali priimti objektyvaus sprendimo savo rėmėjų nenaudai. O čia ir prasideda korupcija ir kiti baisūs dalykai. Politikas turėtų užsitarnauti piliečio balsą savo gerais darbais, o ne reklamos kiekiu. Mano akyse tokie kandidatai iškart krinta žemyn.

Penktadienio popietę sulaukęs gero oro išėjau į miestą smagiai praleisti laiko. Ėjau Gedimino prospektu, staiga iš už kampo šalia Gedimino 9 iššoko žmogus Burunduko kostiumu. Ir pradėjo dalinti merginoms popierines gėles ir vienos partijos lankstinuką. Gėlę gavau ir aš, ir pagalvojau, ar tas burundukas netradicinės orientacijos, ar aš panašus į tokį. Tai mane įžeidė, todėl paėjęs tris žingsnius gėlę išmečiau.

Paėjus dar porą metrų, pamačiau 3 žmones demonstratyviai kabinančius 2 inkilus ant medžio. Grįždamas po 3-4 val. mačiau tą patį vaizdą, bet su tais pačiais keliais inkilais. Cirkas buvo geras. Eidamas sau ramiai Pilies gatve neišvengiau ir darbe ant spausdintos reklamos matyto žmogaus priekabių. Net nepaklausęs ar turiu jam minutėlę, pradėjo dėstyti savas tiesas ir pakvietė atiduoti už jį savo balsą. Kitas linksmuolis bandė įkišti laikraštį „Geros žinios“. Supratau, kad tos žinios nebus geros, todėl ir neėmiau. Grįžęs vakare namo, prisijungiau prie „Facebook“ – vien reklamos ir siūlymai balsuoti! Vienas kandidatas net pakvietė į draugus ir siūlė už jį balsuoti. Supratau, kad nieko gero nebus ir atsiribojau nuo visų informacijos šaltinių.

Kitą dieną įsigaliojo politinės reklamos draudimas. Bet per per visus informacijos šaltinius pradėjo skelbti, kad kandidatai papirkinėja rinkėjus, net veža autobusais. Už tokį kandidatą, manau, daugelis nebalsuotų. Logika paprasta: jeigu jis papirkinėja, vadinasi, pats yra dar lengviau paperkamas. Netgi Valdas Adamkus sako neradęs, už ką rinkimuose būtų galėjęs balsuoti visa širdimi.

Rodyk draugams

Jums reikės:

Spirito (tinka degtinė)

Degtukų sieros

Vandenilio peroksido (galima nusipirkti vaistineje kaina apie 5Lt)

Rodyk draugams

Rodyk draugams

Chuckas paseno, ir neteko savo galiu

Rodyk draugams

Rodyk draugams

Skaitykite toliau… »

Rodyk draugams

Rodyk draugams