Po Sveikatą išsunkiančiu darbu, pagaliau užssidirbusi “babkių” ir sąžiningai “atsimokiusi” vairavimo kursuose (jei šį procesą iš vis galima pavadinti

“mokymusi”), mano žmonos draugė Liubaška įsigijo naują “Fiat Punto”. Šį reikalą “aplaistėm”, žibintus ir stiklą “nuplovėm”, padangas paspardėm, signalą paspaudinėjom.

Griausmas trenkė po savaitės, kai, važiuojant iš darbo ir suskambėjus “mobiliakui”, jis visas net išsipūtė nuo Liubos verksmų ir baisios žinios:

mašina sudaužyta. Tarp kitko, anot Liubaškos - “suvaryta nepataisomai”. Kai paklausiau, kas gi vis dėl to atsitiko konkrečiai, Liubaška mane “užmušė” savo išsireiškimu, kad net “dugno apsauga” nutrūko. Ne, aš ir jau ne vienus metus nervingai rūkau, kai visokie pseudo meistrai autoservise landžioja po mano “kregždutę”, tačiau turiu pripažint, niekada nesu girdėjęs apie tokią nežinomą detalę, kaip “dugno apsauga”. Tačiau veidu kristi į purvą ir pasirodyti prieš Liubašką paskutiniu profanu (kas liečia autodetales) , aš negalėjau niekaip! Smalsumas nugalėjo nuovargį ir aš pažadėjau Liubaškai, jog tuoj pat atvažiuosiu “įvertint nuostolį”.

Važiuodamas pro Liubaškos namą, atkreipiau dėmesį, jog jos “sagutė” (tokiu meiliu žodeliu žmonos draugė pakrikštijo savo “ratus”), atrodo dar geriau, nei prieš savaitę. Tačiau tai buvo ne vienintelis siurprizas, laukęs manęs šį vakarą… Dar kartą patvirtinusi, kad jos pamesta detalė iš tikrųjų vadinasi, būtent, “dugno apsauga”, apsižliumbusi blondinė atvėrė bagažinę ir man, labai jau suintriguotam, buvo suteikta teisė pasigrožėti ramiai Liubuškos mašinoje besiilsinčiu KANALIZACIJOS DANGČIU! Į mano nedrasų klausymą, kaipgi vis dėl to atsitiko tokia nelaimė, verkianti mergina papasakojo: “Varau aš, varau, reiškia. Staiga “buch” ! Tikriausia ant kažko užvažiavau. Aš - ant stabdžių. Išlipu, o šalia guli ji, dugno apsauga. Kažkokie vyrai šalia sustojo. Aš jiems pasiguodžiau, o jie pasakė, kad ši detalė yra pati svarbiausia ir be jos važinėti labai pavojinga. Padėjo detalę pakrauti į bagažinę ir patarė iškart važiuot į autoservisą (pirma juosta, įsijungus avarinį, ne didesniu, nei 40 km/h greičiu).”

Visą jos tiradą laikas nuo laiko sudrumsdavo mano pastangos sulaikyti laukinį juoką. Tačiau tai dar ne viskas. Visas tepaluotas autoserviso

meistras, išklausęs gailią Liubaškos istoriją, pasakė, kad anie vyrai ant kelio absoliučiai teisūs, nes iš tikrųjų - nėra svarbesnės detalės, nei

dugno apsauga. Tačiau šiuo metu jis suremontuoti mašinos negalys, nes servise neturi … klausykit atidžiai: “Kairiakrypčių varžtų

!!416/53″455674/546388/Bis” (lapelį su varžtų numeriu geraširdis meistras Liubuškai padovanojo, kad ji, vargšelė neužmirštų). Auto detalių

parduotuvės, į kurią iškart nuvyko Liubuška, pardavėjas iš pradžių trupuputį “apšalo”, bet po to nusiramino ir rimtai pareiškė, kad TOKIUS

varžtus galima gauti tik užsisakius iš anksto, po trijų mėnesių, bet ir tai nėra jokios garantijos, kad jie bus pristatyti. Per tą laiką automobilį

eksploatuoti griežtai draudžiama…

VISKAS! ! ! Toliau nieko neatsimenu, nes tuo momentu man “nušoko stogas”. Žvengiau taip, kad vos žarnos nesusisuko. Už tokį savo elgesį, po to jau, kai papasakojau savo žmonai, buvau pavadintas “idiotu”. Matyt, tik iš moteriško solidarumo…

Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:

- Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti

kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.

Pardavėjas:

- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?

Vaikinas:

- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors…

Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo

kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam

čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai…

Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:

- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.

Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.

Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota?

Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?

- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?

Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.

Vaikinas:

- Ir kainą minusuokit.

- Minusuosiu, minusuosiu - pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą

dėžutę.

- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam

jai tas visas muilo gabalas?

Pardavėjas:

- Gerai, prašau, - perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.

Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia

sunki… Jis atidaro dėžutę, o ten - pusė gabaliuko muilo ir 10

prezervatyvų!

- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai

neprašiau?!

Pardavėjas:

- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi

daugintis…

Nusipirko senis gaidi. Na, gaidukas jaunas: pirma diena visas vistas patvarke, antra-
visas antis, zasis, kalakutes… Senis galvoja: jaunas durnas gaidys!
Taigi persistengs, patruks taip visas is eiles betvarkydamas. Ir is tikro:
iseina viena ryta, gaidelis baloj guli, aplink jau varnos susirinke.
Priejo ir sako:

…-Na ka, jaunikli, pavargai?.. Nusipisai jau visai!?..
Gaidys aki viena pramerkia ir sako seniui:
-Nubaidysi varnas… Tave ispisiu!..

Vyras ir žmona nutarė išmokti žaisti golfą. Pirmasis užsiėmimas ir nelabai sekmingas. Instruktorius vyrui:
-Na pabandykite paimti lazdą taip švelniai lyg tai būtų jūsų žmonos krūtinė. Vyras pabandė ir išėjo visiškai neblogas smūgis.
Instruktorius žmonai:
-Na, o jūs, madam, paimkite lazdą lygtai būtų jūsų mylimo vyro penis. Žmona paima.
-Gerai, šiai dienai užteks, ir ištraukite gi pagaliau lazdą iš burnos, madam…

*
Didelio
prekybos centro direktorius pasamdė naują pardavėją. Aprodė darbo vietą
ir grįžo į kabinetą dirbti savo darbo. Po kurio laiko prisiminė naujoką
ir nutarė pažiūrėti kaip jam sekasi. Eidamas prekybos sale pamato
pardavėjo pokalbį su klientu, kuriam jis gyrė meškerę žvejybai:
…- Štai puikus produktas, patogi ritė, stiprus valas, sulankstyta meškerė yra 60 cm, o visu ilgiu net 4 metrų.
- Imu.
- O jūs į žvejybą vienas ar su draugais?
- Žinoma, su draugais.
- Kaip pas draugus su meškerėmis? Turi ar ne?
- Turbūt ne.
- Tai ir draugams paimkite.
- Imu.
- Turbūt, į žvejybą su nakvyne važiuosite.
- Žinoma.
-
Tada jums reikės palapinės. Štai pas mus, pažiūrėkite, puiki palapinė
su šilumos izoliacija, visiškai nepralyjama, stipraus audinio.
- Perku.
- O kaip nuvažiuosite?
- Na, traukiniu.
-Meskit tuos niekus iš galvos. Žiūrėkite ką turime:
- Miesto automobilis
su priekabėle. Sudėsite visą inventorių. Bus patogu keliauti.
- Gerai, imu. Pirkėjas susideda visą mantą ir geros nuotaikos išvažiuoja. Direktorius tiesiog sužavėtas:
- Na, tu ir šaunuolis. Tiesiog talentas. Žmogus atėjo nusipirkti meškerę, o išvažiuoja su automobiliu.
- Iš tiesų, jis ne dėl meškerės atvyko.
- ???
- Jis atėjo žmonai nupirkti “Tampax”, o aš paklausiau, ką jis ketina visą savaitę veikti.

*
Universitetas, medicinos fakultetas. Vyksta egzaminas. Grupėje - beveik
vienos merginos. Profesorius, prieš pradėdamas, pirmai studentei taria:
- Žinau, kaip mokotės. Taigi, rinkitės: arba dvejetas, arba… (profesorius
skambiai pliaukšteli delnu per kumščio apačią).
Na, vyksta ekzaminavimas, merginos viena po kitos visaip atsidavinėja
profesoriui… Kiekvienai įeinančiai studentei profesorius kartoja tą
patį… Galų gale įeina vienintelis grupėje vaikinukas. Profesorius tą patį
taria ir jam:
- Arba (pliaukšt delnu per kumščio apačią), arba dvejetas.
Studenčiokas greit pašoka, nubėga į parduotuvę ir parneša butelį. Susėda jie
su profesoriumi, pradeda gerti, šnekėtis… Tas taria:
- Žinai, tu gal toms kekšėms paaiškink, kuo skiriasi (pliaukšt per kumščio
apačią) nuo (pliaukšt per kumščio viršų)…

*

Susitinka pas veterinarą du šunys.
Vienas ir klausia kito
- Tai kaip čia patekai?
- Ai, išėjo šeimininkas į miestą, likom tik mudu su šeimininke. Tik staiga žiūriu - kažkoks vyras lenda per langą pas ją į miegamąjį. Nu tai puoliau ir nukandau jam jo daiktą, o paskui pasirodė, kad tai šeimininkės meilužis, tai ir atvežė mane čionai nušauti. O kaip tau buvo, kad čia pakliuvai?
- Panašiai kaip ir tau, irgi šeimininkas į miestą išėjo, likom tik mudu su šeimininke. Karšta diena buvo, tad šeimininkė panoro išsimaudyti, palindo po dušu, o kūnas toks jaunas, toks gražus, tai ėmiau ir patvarkiau ją keletą kartų.
- Aišku. Tai ir tave užmigdyti atvežė?
- Ne, tiktai nagų nukirpt…

*

Miškas. Eina daunas berniukas takeliu, rankom mastakuoja, seilė nutysus.
Žiūri - grybas didžiulis vidurį takelio. Pasilenkė paimt:
- Ooo… Glybukas…
Grybas staiga žmogaus balsu:
- Neliesk manes jaunikaiti! Aš nepaprastas grybas, o stebuklingas! Galiu išpildyti tris tavo norus. Ko norėtum?
- Eee… Noliu nolmalus būt…
Grybas sudūzgė - opa berniukas normalus tapo, stovi apakęs:
- Eik tu šikt! E tu kur? Nu bet čia geras, išdurnėt galima! Ooo… Glybukas…

*

Ištroškęs keliautojas ižengia į miestą ir paprašo vandens mažo berniuko, sėdinčio ant laiptų. Berniukas atneša puodelį, kuriame vandens tik ant dugno. Keliautojas išgeria ir prašo dar. Berniukas atneša tiek pat. Paskui dar kartą… Ir dar…
- Kodėl tu man neatneši pilno puodelio? - klausia keliautojas.
- O aš čiaupo nepasiekiu, o iš unitazo daugiau nepasisemia…

*

Numirė chirurgas ir pateko į dangų. Prieina prie vartų i Rojų, o ten ilga ilga eilė. Na, nueina jis užsiima eilę ir galvoja “ai, einu su Petru pakalbėsiu, vis vien ilgai laukti”. Nuėjęs:
- Sveikas Petrai.
- O sveikas! Bet ką tu čia darai?
- Na, kaip… numiriau.. eilėj laukiu.. į Rojų noriu…
- Tai juk tiekėjams atskiras įėjimas!

*

Psichiatrinę ligoninę aplanko inspektorius. Iš karto susitinka su direktorium ir klausia:
- Pagal ką jūs nustatot, ar asmenį reikią uždaryti?..
- Paprasta, mes pripilam pilna vonią vandens ir leidžiam pasirinkti šaukšteli, puodelį arba kibirą ir paprašom ištuštinti vonią…
- Aaa, nes normalus žmogus imtu kibirą.
- Ne, normalus žmogus ištrauktu kamšti vonios. Jums lova prie lango ar sienos?..

*

Į karinį dalinį atvažiuoja trys naujai iškepti karininkai. Juos iškart
pasikviečia dalinio vadas, pagyvenęs pulkininkas ir taria:
- Prieš paskirdamas jus į pareigas noriu jums užduoti tris klausimus:
kaip žiūrite į alkoholį? Ar esate ištikimi savo žmonoms? Ar patinka
…karinė tarnyba? Duodu jums tris valandas pamąstymams.
Po trijų valandų karininkai prisistato. Pulkininkas ima klausinėti:
- Na, Petraiti?
- Alkoholio nevartoju, žmonai esu ištikimas, karinė tarnyba man patinka, tamsta.
- Gerai, šaunuolis. Būsi 3-iojo būrio vadu. O tu, Jonaiti?
- Hmmm… Alkoholį vartoju, žmonai esu neištikimas, karinė tarnyba - idijotizmas.
- Hmm… Gerai, kad nuoširdžiai atsakei. Dirbsi sandėlio viršininku. O tu, Antanaiti?
- Degtinės dėžę jau atvežiau, merginos laukia mašinoje, ką daugiau padaryti?
- Hmmm… Luktelkit… Man reikia paskambinti.
Pulkininkas surenka kažkokį numerį ir ima kalbėti į ragelį:
- Alio? Brangioji, šiandien namo negrįšiu… Negaliu, darbo labai daug. Turiu aprodyti dalinį savo naujam pavaduotojui…

*

Blondinė pasakoja draugei apie keistą nuotykį:
– Įsivaizduoji, sėdžiu namie vienut vienutėlė. Staiga pasigirsta durų
skambutis – ant slenksčio stovi gražus, visiškai nepažįstamas vaikinas
ir klausia: “Ar vyras namie?”. Aš, suprantama, sakau teisybę – kad vyro
…nėra, kad jis komandiruotėje. Tada vaikinas drąsiai įeina į butą, čiumpa
mane glėbin ir neša į miegamąjį… Na, o paskui apsirengia ir išeina.
Žinai, įdomiausia – aš iki šiol nežinau, kam jam reikėjo mano vyro…

Ieškodamas įdomios info naujam projektui aptikau labai seną ir įdomų plakatą. Tokius ankščiau galima buvo pamatyti gatvėse (aišku ne Lietuvoje). Manau tais laikais tai buvo tikrai veiksminga socialinė reklama.

Mačiau visokių prikolu, bet čia jau viršūnė Madinga fotkintis tulike ne viena fotke yra tokia Bet… kiti bent Šūdus nuleidžia